Keistas jausmas keltis gaivų ankstyvą šeštadienio rytą, belstis dar apie 80 km. nuo Vilniaus, ir vien tik dėl to, jog pažaisti futbolo. Šį jausmą dauguma mūsų paskutinį karta buvo patyrę prieš daugelį metų. Gal būtent to jausmo vejami į sutartą susitikimo vietą, iš kurios vykome į rungtynes Ukmergėje su FK REAKTYVAS, rinkomės tikrai geros nuotaikos. Nors iš vakaro užsiregistravo nedaug žmonių, ir Treneris jau buvo pradėjęs gailėtis, kad nesiregistravo Fakyruose, tačiau sutartoj vietoj „ne pagal planą“ radęs Stasą, Deivį, Toliką, treneris kiek ramiau atsikvėpė. Tuo labiau, kad visi jie gali žaisti gynyboj. Iš vakaro sugalvotą planą reikėjo kiek keisti...

Prieš rungtynes buvo užakcentuoti keli dalykai – žaisti plačiai, atsitraukęs turi būti be žmogaus, kraštiniams saugeliams žaisti prie brovkės, bet nevegti su kamuoliu patraukti į centrą, vidurio saugams pakaitalioti atakos kraštus, o puolėjams kabintis už kamuolio. Jau per apšilimą matėsi, kad komanda nusiteikus nejuokais. O be to, dar iš kažkur pasirodė Žekas. Gynėjų turim! Žaisti pasiruošę. Tuo labiau, kad ir oras labai geras – nei per karšta, nei per šalta, o ir aikštė Ukmergėj tikrai viena geresnių...
Startas – Pečius vartuose, atsitraukęs Vidas, priekiniu Tolikas, kraštuose Griznyj ir Deivis, vidury Bajka su Lionia, vienam krašte sauguose Stasas, kitam –Kastis, prieky Sieras su Glebuku. Vėliau dar prie komandžiokų aikštėj pasijungė Žekas, Mikola, Artas, Kablys, Jonelis ir Rolis... Prieš rungtynes mūsų brovkė apsikalba su legionierium iš futbolo tėvynės, kuris kažkur tarp medžių pamato savo mamą ir artimojo užsienio kalba prisipažįsta, kad ją myli... Vienoj pirmų mūsų atakų kamuolys pakimba ore aukštai kairėj atakos pusėj, Sieras paspaudžia gynėjuką, kuris pasimetęs sugeba kamuolį perduoti savo centriniam gynėjui, pastarajam į pagalbą kažkodėl sugalvojo išbėgo vartininkas, abu juos spaudžia Glebas, kamuolys kakur tarp kojų, vartininkas susitrenkia su gynėju, ir Glebukas ramiai iš kokių 20 m. lėtai įridena kamuolį į vartų tinklą. Tiesa, dėl saugumo kamuolį lydėjo DPD, kuri sulaukė, kol bus pasiektas galutinis taškas (už reklamą DPD sąskaitą išrašysime vėliau) – toks jau jų darbas. 2 min. ir jau 1:0! Ne tik gera pradžia, bet ir nutraukta labai ilgai užtrukusi Glebuko sausų rungtynių eilė. Jėga!.. Žaidimas ne pats blogiausias nuo pat pradžių, tik gal kiek siaurai žaidžiama. Ypatingai Stasas bando sulįsti į vidurį, taip uždarydamas erdves vidurio saugams. Pagrindinai atakuojama per Kasčio kraštą, tai gal todėl Stasas kamuolio ieško arčiau veiksmo, nes iki jo krašto kamuolys retai kada atskrieja. O Treneris juk prašė keisti atakų kraštus!.. 10 min. po pavojingo skerso vėl bando iššauti Glebukas – deja, vartininkas vietoj. Jau kitoj atakoj dar pavojingesnis skersas, deja, nespėja uždaryti Kastis...12 min. kampinis, Treneris palieka Vidą ir Harioką prie centro, liepia Tolikui pasijungti į aikštelę. Bajka pakelia gerą ant maždaug 9 m., ir nors prie Toliko prilipę gynėjas, mūsų galingasis galva siunčia kamuolį į vartus – 2:0! Ant brovkės vis nenutyla svarstymai, ar Tolikas įmušė galva, ar visgi ausim. Tai kaip ten buvo Tolikai?..14 min. labai graži ataka, kurią pradeda vidury Glebas, permeta Stasui į kraštą, pastarojo labai geras skersas ir Sierui pritrūko tik kelių centrimetrų, kad kamuolį galva nukreiptų į vartus. 15 min. Bajka baudžiamas geltona kortele už bandymą patkatu išmušti kamuolį. Iki vartų apie 35 m. Labai ginčytinas teisėjo sprendimas... Pradėjus keitimus, varžovai perima iniciatyvą ir vis dažniau, išnaudodami kraštus, grasina mūsų vartams. 25 min. vėl pavojinga mūsų ataka, kurios metu pusproges turi Mikola ir Bajka. 30 min. Vidas iš savo pozicijos pamato Mikolą, o tiksliau priverčia pastarąjį pabėgėti (Mikola, trauk!), permeta kamuolį per visą aikštę į kairį atakos kraštą, Mikola daro superinį skersą atbėgančiam iš dešinio krašto Artui, ir pastarasis galva sega kamuolį į tolimą viršutinį kampą! Įvartis gražuolis! 3:0! Ir panašaus grožio Arto salto po įvarčio vidury aikštės.. Matyt, tas užtikrintas pirmavimas atpalaidavo chebrą, ir varžovai tuo pasinaudodami daugiau būna mūsų pusėj, nei mes pas juos. 44 min. dar kartą įdomiai sušvilpia teisėjas, už visiškai švarų Kablio patkatą paskirdamas baudą į mūsų vartus. Iš maždaug 25 m. pusiau aštraus kampo varžovai kala pakankamai aukštą žemėjantį į tolimą kampą, ir kamuolys už Pečiaus nusileidžia tiksliai į mūsų vartų tinklą. 1:3... Griaznyj įsiaudrina. Gal dėl praleisto įvarčio, o gal dėl tų niolikos minučių, kai varžovai atrodė tikrai geriau...
Per pertrauką užakcentuojami tie patys dalykai, kurie buvo ir prieš varžybas akcentuoti, bet ne visi įgyvendinti. Griaznyj vis dar nerimsta. Antrą kėlinį pradeda tie patys, kurie pradėjo ir varžybas...
49 min. labai pavojingas mūsų atsikirtimas puolime, ir varžovai surengia labai pavojingą kontrą. Gerai, kad nepataiko į vartus... 52 min. po Siero aštraus perdavimo bando mušti Glebukas – nusipjauna. Gaila, nes ataka graži... 53 min. tikrai pavojingas ir stiprus Kasčio smūgis iš maždaug 14 m. Šalia vartų. O vartininkas net nesujudėjo. 57 min. dar kartelį smūgiuoja Kastis, tik šįkart virš vartų. Šitoj atakoj prašėsi perdavimas į centrą Sierui...63 min. labai stipriai iš toli smūgiuoja Deivis, deja, tiesiai į vartininką. Žaidimas tikrai pagerėjęs, mūsų viena ataka po kitos. 64 min. prie brovkės Artas pradeda derybas su Treneriu, kad pastarasis leistų pasiganyti puolime (cituojam: „geriau 10 min. puolime, nei 20 min. sauguose“). Derybos nesėkmingos. Artas žaidžia saugu. 66 min. mūsų smūgis į varžovų vartus iš dešinio atakos pusiau krašto, kamuolys žeme prarieda per visą baudos aikštelę, o prie galinės štangos atrūksta Artas ir ramiai deda kamuolį ir visus varžovus į vietą – 4:1! Benas iš Spartako džiūgauja, nes buvo totalizatoriuj pastatęs 4:1 už Fakyrus... Treneris nusprendžia, kad Artas daugiau į puolimą neis niekada. 71 min. perimam kamuolį prie mūsų baudos aikštelės, Treneris garsiai surinka „mušam dar vieną, kad Benas negautų totalizatoriuj 4 taškų!“, labai geras iš gynybos Deivio perdavimas į priekį, kamuolį pasigauna Mikola, priartėja prie vartininko ir nepiktnaudžiaudamas kamuolį pameta šalia bėgančiam Tolikui, ir pastaris į tuščius vartus uždeda penktą. 5:1 mūsų, ir Benui 4 taškų nėra J Apsisukimai nemažėja. 74 min. gražiai iš oro ir aštraus kampo smūgiuoja Mikola po Jonelio skerso – vartininkas vietoj. 80 min. tas pats Mikola muša maždaug iš 20 m. kaire į apatinį vartų kampą – vartininkas vargais negalais nukreipia kamuolį į kampinį. 87 min. prie brovkės žaidėjų pasidemonstruoja Vidas, kad dar gali užsikirsti ir maždaug iš 20 m. pramušti. Deja, pataiko į vartininką. Jau kitoj atakoj iš centro Vidas tarp gynėjų įmeta Lioniai, kuris iš dešinio saugo pozicijos įkerta tarp gynėjų, pasigauna kamuolį, ramiai suartėja su vartininku, ištraukia pauzytę ir kaip ramus puolėjas muša tiksliai – 6:1! .. Viskas aišku. Neaišku tik viena – ko Žekas vis kažkuo nepatenkintas ir mosikuoja rankom burbėdamas nuolat... 90 min. Deivis stabdo pavojingą varžovų ataką, neleistinai stabdydamas jų puolėją ir baudžiamas geltona. Viskas...
Po varžybų 12 žmonių išlenkiam po bokalą, mus išvadina „tikra komanda“. Smagu, kad tikrai tokia tą dieną buvom.
Apibendrinant galima pasakyti, kad tikrai gerai sužaidė gynyba – Vidas ramiai, Griaznyj aštriai, Deivis savam stiliui – kartais net pavojingai, apie Toliką patys skaitėt. Deivis dar ir vidurio saugu tikrai neblogai atrodė. Šįkart ir Kablys su kitokiu užsivedimu, todėl ir pritapo prie bendro vaizdo. Žekas, jei nebūtų nuolat burbėjęs, galėjo ir daugiau aikštėj nuveikti. Bajkos gal per daug ir nesimatė, bet nuveikė daug juodo darbo. Lionia bandė spėti visur, kas jam dažnai pavykdavo, o gavęs savo mėgstamą pozicijądar spėjo ir pasižymėti. Stasas antram kėliny pademonstravo kaip iš tikrųjų reikia žaisti kraštiniam saugeliui – drąsiai, veržliai, užtikrintai. Kastis kiek nustebino tikrai pavojingais tolimais smūgiais – jam tarsi tai ir nebūdinga. Artas. Nelabai turiu apie jį ką parašyti. Jonelis taip pat šįkart kiek užtikrinčiau žaidė, todėl rezultatas puikiai matomas – ir skersai pavojingi, ir reidai aštrūs... Glebukas ir įmušė, ir dar galėjo, daug atidundėjo. Sieras šįkart žaidė komandai, kas labai maloniai nustebino. O per varžybas dukart pasiprašyti keičiamam – tai jau stebuklas! Mikola, pasirodydamas aikštėj, visiems puolėjams pademonstravo, ką iš tikrųjų reikia aikštėj daryti su kamuoliu – seniai nemačiau Miko taip žaidžiant. Rolis irgi stengėsi, bandė mušti iš toli, ir, jei išmoks išnaudoti savo sudėjimą, tai ateity galim turėti rimtą puolėją. O su Pečium vartuose, nors ir gavę tokią šaibą, mes visi jaučiamės ramiau. Ir aikštėj, ir ant brovkės.
Kitas mačas kitą šeštadienį su Arpo vyrais. Tikimės, kad visi būsim tokios pat nuotaikos ir sveiki. Bajka, greičiau stokis ant kojų! Nesiruošiam mažinti apsukų! FAKYRAI!!!