Šaunus sekmadienio popietes oras. Šaunus kolektyvas, džiugu, kad nežiūrint ilgų išeiginių, sunkiai suvirškintų šašlykų, ir nesigilinsime .... ko dar, susirinko tikrai gausios gretos. Kaip ir praėjusį sekmadienį taip ir šį Panerio stadionas geltonavo. Po trumpo lietus kai kuriuose Vilniaus vietose, Kaune, Vievyje, tikrai manėme, kad stadionas bus geresnis, deja teko nusivilti, aikštė atrodė dar prasčiau negu pergalingo žygio metu su Arpu.
Nesant trenerio, net nežinau kas jam leido nebūti (prezidentas tai neatleidinėjo, garantuoju), eilės šmaikščių replikų bandome nusiteikti rungtynėms. Tenka prezidentui perimti valdymą ir po trumpu pasitarimu į aikštę ristina Mantas jaunasis, Tolikas, Haris, Vidas, Andrius, Kiras, Baika, Gintas, Kastis, Marko, Tomas; salia lieka (Rimas, Jonas, Artas, Darius, Linas, Glebas, Alinas, Alme, Seras (pavergęs, bet ATEJO, Rusla, Volodia). Rungtynių eigos, tiksliai nepamenu, galva buvo užkaitusi nuo saules, ir emocijų, bet kaip ir kalbėjome, kad nebus lengva taip ir atsitiko, lyg ir kamuolį laikome, lyg ir bandome ką tai organizuoti, bet to paskutinio akcentuoto ir tikslaus smūgio nėra. Realiausias proga susikūrė kelinio antroje pusėje Marko, savo stiliuje kelis varžovus išguldęs ir iš kokiu 15m pasiuntęs kamuolį virs vartų, ir Glebukas gavęs kamuolį ties 11 vienui vienas pasiuntė ji šalia vartų. Varžovai matyt jausdami, kad gali įkasti, vis bando savo kontratakomis gadinti mums nervus. Pirmame kėlinys taip ir baigiasi dvi "barankos".
Pertrauka, trumpas atokvėpis, "lengvas" pokalbis, ir judame link aikštės, vėl kamuolį laikome, bandome kraštais, bandome per vidurį, bandome individualiai, jaučiame, kad galima daugiau, jaučiame, kad esame stipresni, bet nieko nesigauna, ir momentu sukuriame, ir varžovui per daug neleidžiame laisvai jaustis, gal tik per lengvai jie juda per centrą, ir pyktis atsiradęs lengvas, Hariokas standartiškai, bando aiškinti gyvenimą varžovams, Artas kietai užėjęs varžovui sužadina agresijos protrūkį, ir Vidas su Toliku kalba radę, centre tvarkosi, saugeliai intensyvesni, ir Gintas su Marko juda, Glebas prabudęs bet vis trūksta to paskutinio smūgio. Šalia visų išvardintų manevrų Mantas dar sugeba patraukta varžovų smūgį iš kokių 7-8 metru (reiktu pažiūrėt kas ten paleido, bet čia prie alus). Jausmas, kad geriau vis nepalieka bet laikas irgi juda link finišo tiesios. Kol pagaliau neateina 85 min. kairiame krašte atidirba saugelis, nepamenu kas (vis ta bekaistanti galva), Marko (bent iš dalies pasiteisinimo jo buvimas sauguos), vėl bandydamas apvesti puse varžovų komandos griaunamas (ir ko tu Marko, vis replikuoji teisėjui, švilpukas ir viskas), Gintas statosi kamuoliuką, iki vartų kokia 30m., na turėtų buti geras skersas sukasi galvoje, kas po to įvyksta sunku komentuoti, bet didžioji dalis juda link Ginto, su šypsenomis vis dar šventiniuose veideliuose, kamuoliukas, nusileidęs tiesiai į tolimą viršutinį vartų kampa džiaugsmingai leidžia atsikvėpti 1:0. Nu ir n..... Dar Gintas Vidui spėjo prisipažinti, kad vakar buvo laaaabai sunku.
Likusias penkias minutes varžovai lyg ir bandė užlipti, ir įvartį įmušė, po to kai nugriovė Vida ir Manta kartu (ko jie ten nepasidalino, reikės pasidomėti) dar Alme viduriuku spėjo pratraukti, ir kai visi jau galvojo, kad bus 2:0, atmetė Gintui, kuris jau matyt matė kamuolį vartuose, bet Reaktoriaus vartininkėlis kokiu tai būdu sugebėjo ji patraukti. Taigi sunki pergale, trys taškai, gera nuotaika.
P.S. didelis dėkui kolektyvui, naudojantis proga dar karteli ačiū, nesvarbu kas kiek žaidė ir buvo aikštėje, ir kas bucus skirtingus atsinešė, bet svarbu, kad buvote su komanda (labai šaunu, kad ši kartą replikų kaip žaisti, tribūnose buvo mažiau, negu padrąsinančių šūksniu ir plojimų). Bus rungtynių kur tikrai galėsime daugiau pasireikšti vieni ar kiti, bus kur galėsime pasiilsėti. Svarbiausia vyrai, nepamirškime, kad i aikštę reikia eiti, sveikai apšilus, gerai nusiteikus, tada ir rezultatas bus šaunesnis. Varžovai, nesvarbu kokie yra, su visais reikia žaisti, bet viskas priklauso kaip mes patys ateiname (laiku ar ne), kaip kovojame (vyriškai), kaip padedame (vienas kitam), kaip nusiteikiame taip ir jaučiamės rungtynių pabaigoje. Iki sekančio sekmadienio, ruoškimės skrydžiui, grupes lyderiu dvikova!
Metraštininku šį kartą pabuvo Prezidentas
