Todėl, kad jau visi mes, o kartu ir visa Lietuva, žinome kaip ji baigėsi…
Bet kaip ir visad buvo pradžia.
Išvakarėse sudalyvavę Lietuvos rinktinės spektaklyje ir vis dar keiksnodami Ribery sekmadienį rinkomės į paskutinius Umbro Cup turus, nusitaikę tik į pirmą ir jokią kitą vietą, nors ne viskas priklausė nuo mūsų. Buvo vidinių abejonių dėl išvykos į Kauną ir sveikų galvų, ir organizmų stovio po jos. Tačiau tenka pripažinti, jog šįkart KOMANDA nenuvylė. Keistai atrodė fakyriniai, kurie rodos niekuo daugiau ir neužsiima, kaip tik žaidžia futbolą, juo gyvena, ir gyvenime nepatiria jokių kitų daugiau malonumų - matėsi, jog išvakarėse padauginusių nerasta... P.S.1 Prezidentui sunkiau sekėsi, bet čia buvo burtų dalis…
Susirinkome, kaip jau tapo įprasta, gausiai-šauniai. Pečius, Volodia (P.S.2 Sako: "ryte pažiūrėjau, kad nėra Pečiaus registracijoje, ir viskas tapo aišku - reiks imti Taurę". Neveltui „on ze lucy“), Anriucha, Haris, Kastis, Vitaliūnia, Kiras, Vidas, Glebas, Bajka, Dovkė, Mantas, Marko, Romka, Artas, Tomazis, Kolia ir, kaip visad, palaikymo grupė - Talismanas, etatinis FKF fotografas Vaiva su lakstančiu šalia Žalgirio kepuriniu, Arto kažkuri pusė... P.S. 3 eigoje pasijungė Sieras. Ne vienas... P.S.4 Tolianas pasirodė iš tribūnos rūbinėje, kuomet buvo dalinamasi olumi.
Pirmas varžovas tą mums reikšmingą dieną - Spartakas. Žinodami jų sugebėjimus salėje (amžini mūsų skriaudikai. praeity :) ), bandome ramiai įvertinti situaciją ir imtis veiksmų. Bėda ta kad, tuo pačiu metu gretimoje aikštėje girdis kaip Aktas daužosi su LiCS. O tai varžybos, kurios tuo metu turėjo atsakyti, ar Ryga toli ar tik už 306 km nuo mūsų? Ne kiek žaidėm patys, kiek stebėjom, kaip geniukai kalasi... Mes sunkiai pradėję, sunkiai ir tęsėm - 0:1 jau kokioj 5-oj minutėj. Tokia pradžia... Bet žingsniukas po žingsniuko, ramiai, solidžiai pradėjome taisyti situaciją. Tik susikeitėm žmones, ir veteranų trejete iššauna Vidas - kaip bilijarde padėjęs šarą į tolimą lūzą ir vos nenunešęs skalpo Treneriui. Tada operatyviai organizuojamės antrą (įvykiai per daug operatyviai sukasi ir nespėjam užfiksuoti, kas gi įvarčio autorius). Spartakas lyg bando, bet individualiai, mes vėl gi atsakom linksmiausiu veiksmu - įvarčiu. Ir jau 3:1. Įdomiau jau pasidaro ne kas pas mus vyksta, o kas gretimoj aikštėj. Kol dairomės į šoną, pramiegotam įvartį. Tuomet kiek supykstam. Nusprendę atsakyti į visus klausimus sukalam Spartakui dar 3-is, ir laukiam Zigmo švilpuko (P.S. 5 ne... nu, Zigmas tikrai savas teisėjas). Spėja dar tarpusavy eilinį kartą pasiaiškinti VIP'as su Treneriu dėl požiūrio į gyvenimą. Ir tada jau visi žiūrim į genius. O geniai, tai ne šiaip paukšteliai. O kieti berniokai. Tokie kieti, kad jų net Licsai nepaima. Ten 0:0, pas mus 6:3, ir dabar jau viskas mūsų rankose. arba kojose. arba dar kur nors...
Paskutinis turas. Paskutinis lemtingas žingsnis. Kortos mūsų rankose. Reikia kozirių prieš Fazę. Fazanai... galingieji VST... Žinome ir jaučiame, kad LiCS, žaisdami su Legionu tikrai nemėtys taškų (kas galiausiai ir įvyko). O mums iš savo aikštės Nr. 4 reikia traukti į seniai primirštą Nr.3. Ir dar ten Pipirą pamatom...
Prieš varžybas liko tik konstatuoti faktą, jog visas mūsų žiemos sezono praleistas laikas Sportimoje dabar tik mūsų kojose ir 35 min. laiko intervale…
Pradžia atsargi, mes kamuolį bandome laikyti, po truputį judėti. Varžovus žinome pakankamai gerai. Ir jie per tiek metų nusipelnę mūsų pagarbą. Be to, ir naujų veidų atsiradę jų gretose. O ir kiti seniai pažįstami juda, taip ir neatsirenkantys, kurią aprangą rengtis. Progų rimtų nėra, kol vienos atakos metu negauname įvarčio 0:1!!! Bbž…. Jau kažkaip tapo įprasta prasileisti pirmiems. Matyt, įtampa... Bet kaip parodė tolimesni įvykiai, čia ir buvo mūsų ilgo finišo - startas. Viską puikai supratę (P.S. 6: gaila negausime prizo “Za voliu k pobede”), pradėjome daryti tvarką aikštėje. Pirmiausia tuo užsiėmė VIP, iš esmės pradėjęs dėlioti žmones kitaip - sukeitęs tiek puolimą, tiek ir ypatingai pakeitęs vidurį. Tada spaudimas, “podkatai” (kaip bus lietuviškai?), virpstai, apie kuriuos mes net buvome pamiršę jau J, smūgiai (vien ko vertas Marko smūgis, po kurio Nerka vos atsistoja…) ir visi kiti epitetai. 1:1, 2:1 (po jo iškart keitimai, ir labai jau nepatenkintas Kolios burnojimas), 3:1, 4:1 (į tuščius vartus Kiras ta įdomia vieta).. Jau matyti Ryyyyyygggggaaaaaa!!!!! 5:1 (Jubiliejinis 50! Įvartis + perdavimas. Glebukas į tuščius po veteranų surengto greito antpuolio), pasiaukojanti visų gynyba ir... FK Fakyrai - 2008/2009 SFL Umbro Taurės LAIMĖTOJAI!!!!!!!….
O dabar Prezidento žodis...
Ačiū Teisėjams (Zigmui ypač. Dažniau reiks prašyt, kad skirtų teisėjauti - fartovas gi J), varžovams ir jų komandų nariams, Geniams (tuk tuk) ir Ozui (vien už tą tašką iš Licsų galėjo palikti jus A divizione), LiCS'ams, kurie neleido iki paskutinių varžybų atsipalaiduoti (ir už tą bucą į duris), Hronui (=Hroniux), blyn Krušai (šaunuoliai lavonėliai), kuri vienintelė kartu su liberalais mus apžaidė šią žiemą, LAAABAI DIDELIS AČIŪ mūsų palaikymo gretoms ir šalia aikštės, ir namuose!!! Ačiū, kad vis dar leidžiat mums sekmadieniais žaisti tą FUTBOLĄ! ir Didelis ačiū KOMANDAI!!!! ačiū visiems, kurie mumis tiki!
Paskui (P.S.7 „bucas“ į duris), alus, alus, pica, arbata, konjakas, alus, pica, sapalionės sms ir oficialiam sfl'o puslapy… ir vis dar tas nesuprantamas jausmas, ar mes tikrai laimėjom? Gal po Rygos patikėsim?! Ryga, ruoškis - FAKYRAI ATIDUNDA!!!
