Štai ir debiutavom SFL A lygoj. Trumpai drūtai – taškai ne pagal žaidimą…
Debesuotą šeštadienio popietę rinkomės į Žalgirio bazės stadioną neblogos nuotaikos. Kelis metus lauktas debiutas A lygoj žadėjo intrigą – iškart laukė LICS’ai. Pečius, Efka, Andriucha, Kastis, Buločka, Vaidas, Bajka, Sasyska, Kovinis, Gintė, Kolia išnešė Fakyrų vėliavą į A lygą. Ją puikiai atstovavo vėliau jungęsi Mikola, Vitaliūnia, Jonelis, Glebukas ir Kablys, ant brovkės nuo lietaus slėpėsi Talismanas, Griaznyj, klaipiedckas Bezonas ir Treneris…
Pirmoji ataka nuteikė nelabai optimistiškai – pavojingas varžovų skersas iš kairio mūsų gynybos krašto, gerai kad niekas iš varžovų nesuskubo… Jau pamaniau, bus ne pyragai. Ir buvo… Tik ne mums. O varžovams. Reikia pripažinti, kad net mane nustebino riebiatų nusiteikimas, kova, noras, judėjimas, ryžtas. Ir visas žaidimas bendrai. Išpildėme beveik viską, apie ką buvome taręsi prieš rungtynes. Nuo pat pradžių tvarkingai gynyboj, centre Kovinis gerai sukosi, krašte nuo pirmų minučių į kovą visus vedė Buločka. Gal kiek neišnaudojom Vaido, kuris ir šiaip kiek nedrąsiai jautėsi gero pusė kėlinio. Gintei gal tik kiek sunkoka buvo… Keli momentai – Kolios bandymas iš toli pramušti, Buločka vos vos neuždarė skersiuko (ant nugaros skaudžiai bumbt po to L), nu ir Kovinio atominis smūgis iš maždaug 18 m, deja, šiek tiek virš vartų... Glebas gerai įsijungė, ir Kovinio, Glebo bei Bajkos sviazka veikė puikiai. Visgi, gavom pirmi. Iš nieko – kampinis, Bajka bando išmušti galva, varžovas lyg ir pavojingai bando jam įspirti, mes tuo metu apeliuojam į teisėją ir stovim rankas iškėlę, teisėjas žaidimo nestabdo ir, berods, Grudzė iš maždaug 11 m ramiai padeda kamuolį į apatinį vartų kampą. Pavyzdys, kaip reikia žaisti iki galo. Po to kelios minutės sumatochės – išmušinėjam kur papuolė... Vėliau jau vėl sustojam į savo žaidimą ir tvarkingai vis po truputį gasdinam varžovų vartus. Po pirmo – 0:1…
Antram daug ko nekeičiam, išlaikom tą patį žaidimą, tą patį tempą. Ir kuriam progas – Bajka dešine iš toli (šiek tiek virš L), Kovinio bandymas iš toli, Buločka vos vos galvyte prieš vartininką nenukreipia, Kolios bandymas pramušti, keli pavojingesni skersi, bet neuždarom. Akimirkai sustingstam, kai Buločka gauna puikų perdavimą (nepamenu, kas įmetė) įsiveržiant į baudos aikštelę, užsikerta, pasiguldo gynėją ir apipjauna vartininką kaire koja į tolimą apatinį. YRA! Ne!!! A!!! Virpstas L.. Spaudimas vis didėja. Toks įspūdis, kad tuoj pramuš, bet nesinori garsiai prisišnekėti... Eilinė ataka, Andriuchos puikus įstrižas perdavimas ir Mikola ramiai galvyte padeda kamuolį į tolimą vartų kampą. Lygu!!! Neatleidžiam vadžių. Jau ir taktiką pakeičiam, persiorientuodami į puolimą. Tik išeina Kastis, gauna kamuolį dešiniu kraštu, prabėga, užsikerta, gynėjas lieka už nugaros, iš pakankamai aštraus kampo artėja prie vartų, 15 m liko, 10, dar mažiau, perdavimas į centrą? Ne, priima sprendimą pats mušti, bombarduoja į artimą... Vėl virpstas! Ech… O ką varžovai? Jie bando kontraatakomis žaisti. Kelios iš jų paminėtinos kaip pavojingesnės – kai prašoka Vitaliniūnia ir varžovai du prieš mūsų Efką iššoka, gerai kad papiktnaudžiauja vienas; kitą kartą iš pusiau aštraus kampo bando apvesti išėjusį pasitikti varžovą Pečių – virš vartų, ir trečia kartą kur Andriucha sugeba pasivyti ir neutralizuoti pavojų. Ir viskas... O mes galėjom užbaigti taip – skersas iš dešinio atakos krašto į baudos aikštelės 7 m atžymą, ir ten dviese – Mikola ir Buločka. Deja, pirmasis nusprendžia (ir visai teisingai) mušti galva... Kiek nepataiko į kamuolį, ir varžovai džiaugiasi pirmu tašku. Mes kaip ir liūdim dėl dviejų prarastų, nes pagal žaidimą tikrai turėjom laimėti. Ką padarysi – reikia mokytis iš savo klaidų.
Kaip jau ir anksčiau išsireiškiau – didelių priekaištų komandai neturiu. Sužaista tikrai neblogai. Didesni priekaištai tiems, kurie nebuvo, ir visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių. Jei taip nusiteiksime kiekvienai kovai, tai bent jau patys tikrai pajusime malonumą. O ką varžovai? Gal kiek nustebino jų komandinė dvasia. Arba tiksliau, jos nebuvimas. Šitoj vietoj tiesiog negalima neišskirti 69 numerio. Nu, tikras komandos vedlys J
Rašyčiau dar daugiau, bet Kastis liepė trumpai... Iki kito susimatymo. Laukia Bekentas
P.S. Niekaip negaliu atsistebėti, kad alų ragovome tik tryse
