Tarsi koks užkeikimas mums tas Bekentas. Arba meistriškumo trūkumas. Arba sėkmė atsuka kitą pusę. Arba dar kas nors negero, bet štai jau kiek metų vis lygiai kapojamės lauke su Bekentu, ir niekaip negalime apsilošti. O dažniausiai dar ir gaunam. Kaip ir nutiko Rūdiškėse... Nieko blogo nežadėjo mūsų pradžia, nes rinkomės labai smagiai ir gausiai. Pečius, Efka, Kastis, Vaidas, Bajka, Andriucha, Marko, Vidas, Buločka, Dovkė, Kolia – beveik svajonių komanda. O dar Sasyska, Gatalskij, Jonelis, Kablys, Artas, Kiras, Glebas, Bezonas, Vitaliūnia, Rimas, Mikola ant brovkės. Lygiai tiek, kiek galima registruoti. Dar sirgo ir aktyviai palaikė Griaznyj, Romka, Glebuko antroji pusė, Gabrikas ir Treneris. Pradžia absoliučiai nieko gero nežadanti – pirmas niolika minučių miegam. Gal pietų saulytė taip užmigdė visus, kad baisu ir pažiūrėti. Treneris nuolat stveriasi už galvos, nes visiškai kitoks vaizdas nei su Lics‘ais. Chebra tarsi ir saugo zonas, bet žmonių visiškai nestebi. Tuo pasinaudoję bekentiniai vieną po kito rengia atakas tiek kraštais, tiek ir centru. Kraštai dar kažkaip susitvarkom, bet su centru nelabai kas gaunasi. Bajka kiek per giliai žaidžia prieky, Andriucha taip pat bando prie dviejų žmonių vienu metu spėti, o ir mūsų apskritai visi žaidėjai tarsi gerokai lėtesni už varžovus, su puolimu taip pat tik pavienės kol kas kiek įdomesnės Buločkos pastangos. Jau po pirmų penkiolikos minučių sumąstomi keitimai. Deja, nespėjam... Kastis kiek neatidžiai atkerta per centrą chebrą, įmetimas į vidurį tarp n žmonių, tačiau pirmas prie kamuolio bekentinis, kuris deda neatremiamai – 0:1. Kol kas rezultatas pagal žaidimą. Darom ir keitimus, ir rokiruotes pačiam žaidėjų perstatyme. Jungiasi Rimas, Glebas, Sasyska, Kiras, Bezonas. Žaidimas kiek pasikeičia. Mes perimam iniciatyvą, ir vis dažniau rodomės prie varžovų vartų. Kėlinio pabaigoj surengiam dvi nerealiai pavojingas atakas, kada per centrą Bajka vienas prieš vieną išvedamas su vartininku – deja, kiek per arti jau buvo, kad pramušti šalia, o po puikaus Kiro perdavimo Rimas paklausė vartininko, į kurį kampą galva mušti, bet tai jo nesuklaidino – vartininkas nesimetė nei į vieną kraštą, ir Rimas galva pataiko iš penkių metrų tiesiai į vartininką. Iškart po šio smūgio skelbiama pirmojo kėlinio pabaiga. Pirmo kėlinio antra pusė nuteikia kiek optimistiškiau... Gal neramina tik tai, jog pirmam kėliny, sužaidus maždaug 30 min. iškart net keturi žaidėjai vienu metu prašosi keitimo. Nuovargis? Iš kur??? Pasigedom aštresnio ir aktyvesnio Dovkės žaidimo, Kolios užsidegimo.Antram didelių perstatymų nedarom. Toliau varžovus spaudžiam. Ir tai duoda savo rezultatą – po dar vienos atakos, puikus pasiukas iš centro (ar ne Rimas?) giliau link baudos aikštelės, kur pirmas prišoka Buločka ir nestabdant stipriai deda šalia vartininkėlio – 1:1, ir jau smagiau. Toliau žaidimas nesikeičia – Bekentas bando pavienėmis atakomis kažką regzti, o mūsų atakų dvigubai daugiau. Po kelių minučių puikus Bajkos perdavimas ant 18 metrų Koliai, šis greitai apsisuka ir smūgiuoja vienui vienas. Deja, keliolika centimetrų šalia. Ech... Tada įvyksta labai įdomus epizodas – centre mūsų saugelis gauna kamuolį, varžovai atčiuožia į jį atstatęs abi kojas. Nukerta mūsiškį. Raudona?! Bent geltona?! Ne, Zigmas tik įspėja bekentinį! Neįtikėtina!!! Nieko keisto, kad po tokio momento, vėliau įsidrąsinę varžovai siunčia Zigmą karts nuo karto į visas puses, o šis tarsi nereaguoja. Ot, tai šaunuolis teisėjas, kuris sugeba negirdėti tokių epitetų apie save. Vėliau išsiaiškiname, jog atčiuožęs žaidėjas jau turėjo geltoną kortelę, o tai automatiškai būtų reiškę, kad mes liekame daugumoje. Deja, principingumo Zigmui pritrūko šioje vietoje. O gaila... Matyt, mūsų pačių užduotas tempas mums patiems pasirodė kiek per didelis. Vienu metu pradedam ir vėl prašytis net kelių keitimų. Tuo tarpu varžovai surengia kontrą dešiniuoju mūsų atakos kraštu, centre tik du varžovų žmonės, kai mūsų penki, Treneris rėkia minutę „Kirai, šeštą! Šeštą!“, skersas į centrą, mūsų keli griūna kartu su Bekento puolėju, ir pribėgęs nr. 6 deda rikošetą nuo mūsų gynėjų. Pečiui, deja, tai buvo per kietas riešutėlis... Vėliau dar bandom lyginti – ir Rimas bando, ir Mikola, ir Kolia, Buločka, bet be rezultatų... Vėl Bekentas mus baudžia. 1:2. Šįkart, matyt, už nusiteikimo ir užsivedimo stoką. Kitaip nelabai galėčiau paaiškinti, kodėl pirmo kėlinio pirmą pusę taip tragiškai atrodėm. Dalį atsakomybės reikėtų ir Treneriui prisiimti, kuris taip ir nesugebėjo sužiūrėti keitimų gal kiek anksčiau, nei patys pasiprašome. Reikia daryti visiems išvadas. Pradedant nuo savęs. Ir parodyti, kad išvados padarytos jau šį savaitgalį, siekiant pirmosios pergalės SFL A lygoj. Kol kas su vienu taškeliu esame žemai. Džiugina tik faktas, jog gausiai renkamės. Turint tokias pajėgas, nereikia sukti galvos, ar susirinksime. O, atsižvelgiant į šį faktą, jau kitose varžybose žaisime kiek kitaip. Tai gi, susikaupiame, nusiteikiame, susirenkame ir LAIMIME!Gaila, kad taip ir nepavyko įteikti dovanos Bu ir darkart Tėveliui Kabliui…

p.s. įvykių chronologija gali kiek skirtis, nes detalus aprašas rengiamas nebuvo