Prabėgusi savaite buvo kupina gerų, skaudžių, pamokančių įvykių grandinė.
Sužaidėm dvejas rungtynes, SFL Carlsberg taurėje ir SFL Ergo A čempionate. Susiklostė jos skirtingai.
Lentvaryje kur mūsų lauke dar nuo apskrities laikų pažįstami Lentvario futbolininkai ir Vilniuje eiliniai mūsų diviziono varžovai CreditInfo (ji gi ir Mažoji Statyba).
Vienose buvome stipresni, greitai įmušę porą įvarčių išsprendėme rungtynių baigti, nors varžovai nestokojo noro, emocijų, ryžto, bet to nepakako mus įveikti. Antrame dar vienu užtvirtinę baigėm 3:0 (na galima sakyti nebent uodai Lentvario visaip bandė dar prisidėti, bet ir tai nepadėjo...). Aišku buvo jog kitose varžybose netruks alaus, priežastis žinote....
Kitose viskas klostėsi daug sunkiau, garsiau, dulkėčiau kol galiausiai teko pripažinti, jog tą dieną Creditinfo buvo stipresni noru, emocijomis, sugebėjimais. Rezultatas 1:2
Bet mintys visgi laksto kitur. Bandant rasti atsakymą į aukščiau parašytą klausimą akimirkai susimąstai, ar tikrai jis toks, ar tikrai gali kėsintis į Jo Didenybe sporto karalių, bet kai apmąstai savaitės futbolo batalijų eigą (ir visai nesvarbu, jog tai tik mėgėjų lyga) supranti, jog gaila, bet tokia karti tiesa... Kas leidžia daryti tokias prielaidas, sprendimus, išvadas. Eiliniai metai kai atvykstame į Lentvarį vis tikėdami, jog gal bus pasikeitimų ir galėsime išbėgti į neblogą aikštę žaisti futbolą, o ne karštą bulve, ar dar koki tai Actekų senai pamirštą žaidimą (nors gal Actekai ir tie žaisdavo daug lygesnėje, pievoje, aikštėje). Bandai suvokti negi sudėtinga kelioms Lentvario komandom (save vadinančiom) susimesti vienos savaitės alaus, cigarečių, ir dar ko pinigėlius ir atsivaryti iš Grigiškių statybų gerą „volą“ taip vadinamai aikštei sutvarkyti, spėju, jog parodę panašią iniciatyvą net prisidėtų ir SFL visuomenė, o ten žiūrėk sujudėjus ir Lentvario vyrams bus lengviau ar savivaldybėje, ar seniūnijoje šnekėti, va mūsų toks indelis, Jūs mieli valdininkai (beje kuriuos mes renkame) pridekit žaliai vejai, rūbinėms, tualetui... Ech pasakysite utopija, bet kita vertus niekas gi to nepadarys kaip mes tik patys.
Ir dar prie to populiarumo. Nebus jis populiarus, nes žmones juodais (dabar jau būna ir kitų spalvų) irgi yra dalis to populiarumo. Mes šventai (nesame mes šventi, niekas to neneigia) tikime, kad jie ateina ir kartu su mumis nori jį daryti populiaresnį, bet kaip dažnai mes nusiviliam, nes mūsų tikėjimas, noras ir supratimas su kiekvienu švilpuku (ir vėl nesvarbu į kurią pusę) prapuola. Dingsta pagarba, kaip juodi drabužiai pradeda pamiršti, jog mes čia tik futbolą norime žaisti (būkite Jūs vieną kartą arba nuo vienos dienos principingi ir nuoseklūs, nežiūrint kas aikštėje ir ką jis daro). Taip klysti žmoniška, ir ne tokie juodi drabužiai klysta, bet jų klaidos ateina ir praeina, o mes kiekvieną kartą pradedami iš naujo tikime, jog gal būt šiandiena mes visi kartu (varžovai, šeimininkai, sirgaliai, rėmėjai) labiau būsime verti pagarbos...
Beje, žmones geltonais drabužiais sekmadieni tos pagarbos buvo verti daug labiau, jau ir tai gerai ...
Toliau dar gražiau (kaip ten sakoma, kuo toliau į mišką, tuo daugiau malkų). Jau trečiadieni buvome maloniai nustebinti mūsų varžovų pasirinkimu, kur kur, bet žaisti tame stadione visai nesitikėjome. Juk atėjome šiais metais į elitinį Vilniaus mėgėjų divizioną žaisti... Prisimenant istoriją spėju busime vienintelė komanda kuri Vilniuje atsisakė ( beveik lygiai prieš 3-is metus 2007.05.14, paradoksas) žaisti apskrities čempionato varžybas šioje aikštėje, aišku vėliau rūsčių futbolo valdininkų buvome pamokyti, jog nevalia taip elgtis (nors teisingumo dėlei net šiandiena esu šventai įsitikinęs, jog tada buvome teisūs visu 100% ir konkretaus atsakymo į savo protestą negavome...) , bet kita vertus išlikome garbingi prieš save ir futbolą. Bet grįžtame atgal - nežiūrint pastangų, gerų ketinimų, noro nepavyko mums rasti bendros kalbos su varžovais ir susitarti sužaisti rungtynes kitoje aikštėje (gaila). Nenoriu sumenkinti nei vieno priešininko, tą sekmadieni bet kuri iš jų individualiai ir kartu buvo stipresnis. Bet noriu tik atsakyti į tą patį klausimą, kodėl tam futbolui netapti populiariu... Spėju, todėl, kad mes turime per mažai pagarbos šiam žaidimui, jo dalyviams, aplinkai, mes norime, kad mums daugelį dalykų padėtų ant lėkštutės, kartais norime, kad, ir sukramtyti, bet manau save gerbiančios komandos (bent jų vadovai) norės (turėtų) žaisti futbolą labiau panašiose į futbolo aikštėses... Mes kartu rasime, turime rasti bendrus sutarimus kurti, statyti tas aikštes. Mes gerbsime vienas kitą, save kitus, o apskritai gerbsime ir šį žaidimą. Dabar gi, tokiais savo veiksmais patys juokiamės iš jo....
Matyt, vėl sakysime nesąmone, utopija, bet grįžtu atgal, o kas jeigu ne mes patys prisidėsime prie geresnių aikščių paieškos, įrengimo, sutvarkymo, priežiūros. Ir tam nereikia didelių projektų (nors negali nepaminėti, jog tas pats SFL‘as siekia ir ieško sprendimų). Kita vertus, jeigu tokiu skambiu ir žinomu vardu komandos daro tokius sprendimus , tai kas belieka kitiems paprastiems, gaila ir apmaudu...
Į absoliučią tiesą negalime pretenduoti, bet ir išsakytos mintys turi teisę gyvuoti, kiekvienas yra laisvas daryti savo išvadas, prielaidas, sprendimus. Norime tik, kad tas Futbolas butu populiaresnis ir mes juo džiaugtumėmės ant vešlios žolytės, šiltoje pavasario saulutėje, ir visai nesvarbu koks ten rezultatas...
